Miomos – dažnas moterų rūpestis, tačiau ne visada reikia šalinti gimdą: sprendimas gali būti kitoks

Gimdoje – mioma. Tokius žodžius iš ginekologų išgirsta daug moterų. Vilniuje gyvenanti Danutė ir jonavietė Lina – vienos iš tokių. Moterys sako atradusios kitą būdą išspręsti problemai, tačiau stebisi, kodėl tokios informacijos joms nesuteikė ginekologai. Abiem moterims buvo atlikta Lietuvoje dar gana reta operacija – miomos embolizacija, o apie šią galimybę jos sužinojo atsitiktinai, ieškodamos informacijos internete. Savo ruožtu ginekologai sako, kad kiekvienam atvejui turi būti ieškomas individualus sprendimas.

Lina: man pasiūlė šalinti gimdą 50 metų

Linai gimdoje esanti nemaža mioma trukdė – moters mėnesinės buvo itin gausios, skausmingos. Pasak Linos, kelias dienas per mėnesį tekdavo tiesiog išbraukti iš gyvenimo. Tai, kad susiformavusi mioma, Lina sužinojo prieš metus, o dar po pusės metų paaiškėjo, kad ji didėja. Jei mioma nedidėja ir neblogina gyvenimo kokybės – dažniausiai ginekologai siūlo situaciją stebėti, tačiau nesiimti jokių intervencijų. „Tačiau mano situacija buvo kitokia – mioma didėjo. Ginekologė pasiūlė vienintelę išeitį – operaciją, kurios metu būtų iš viso išimta gimda, ji paaiškino, kad man gimda nereikalinga, nes juk daugiau negimdysiu“, – pasakojo Lina.

Moteris pasiteiravo, ar kito gydymo būdo nėra: „Gydytoja patikino, kad ne. Tačiau mano požiūris kitoks – manau, kad nereikalingo organo žmogus neturi, visi jie yra reikalingi.“

Informacijos ieškojo pati

Lina ėmėsi informacijos apie miomas ir jų gydymą ieškoti pati. Taip, benaršydama internete, atrado publikacijų apie miomų embolizaciją. Tai – operacija, kurią atlieka intervenciniai radiologai. Pasak Linos, pasaulyje tokios operacijos atliekamos jau apie 30 metų. Gimdos miomų embolizacija yra minimaliai invazyvus gydymo metodas, kurio metu yra embolizuojamos (kemšamos) miomą maitinančios kraujagyslės – po atliktos procedūros dėl sumažėjusios kraujo tėkmės miomos tūris mažėja, atitinkamai atslūgsta ir moterys varginantys simptomai. Procedūra atliekama su spinaline nejautra.

„Pasikalbėjau apie tai su savo šeimos gydytoja, iš jos gavau siuntimą ir su juo nuvažiavau į Santaros klinikas“, – kalbėjo Lina. Vilniuje moterį dar kartą apžiūrėjo ginekologas, taip pat jai buvo nurodyta atlikti magnetinį rezonansą ir tada, konsultacijos metu, intervencinis radiologas įvertino, ar moteriai gali būti atlikta embolizacija. „Pati operacija truko valandą, o ji atliekama per kirkšnį įvedant sferas. Mane įspėjo, kad gali būti skausmai, tačiau nebuvo – matyt, padėjo nuskausminamieji. Iš ligoninės išėjau po dviejų dienų, o po savaitės – jau išėjau ir į darbą. Operacija nieko nekainavo – ją kompensuoja ligonių kasos“, – sakė Lina.

Danutė: „Buvo labai gausios mėnesinės“

Dėl miomos šalinti gimdą pasiūlymo sulaukė ir Vilniuje gyvenanti 53 metų Danutė. Rimtu signalu, kad kažkas organizme ne taip, moteriai tapo itin gausios mėnesinės. Prieš tai moteris gydėsi dėl kitų ligų, ir vienu metu menstruacijos iš viso išnyko. „Po 5–6 mėnesių prasidėjo mėnesinės, tačiau tokios, kad kraujavimo negalėjau sustabdyti. Paskambinau į Antakalnio polikliniką ir paaiškinau, kas vyksta. Man rekomendavo kviestis greitąją pagalbą, nes tai gali būti rimta.“

Moteriai taip pat nustatyta didelė mioma ir pasiūlyta šalinti gimdą. „Man pasirodė, kad tai baisi operacija, ėmiau skaityti, kas būna ją pašalinus. Be to, senute dar nesijaučiau, tad neturėjau noro šalinti gimdos. Daug ko prisiskaičiau: pavyzdžiui, kad, pašalinus gimdą, pasislenka šlapimo pūslė ir gali nelaikyti šlapimas. Internete informacijos ieškojau keliomis kalbomis“, – pasakojo moteris. Taip, kaip ir Lina, internete ji atrado informacijos apie miomų embolizaciją ir kreipėsi dėl šios procedūros.

A. Afanasjevas: apie tai moterys žino per mažai

Vilniuje dirbantis intervencinis radiologas Andrejus Afanasjevas, kartu su kolegomis atliekantis šias procedūras, sako, kad ginekologai galėtų drąsiau moteris siųsti intervencinių radiologų konsultacijai, juolab, kad miomos embolizacija yra apmokama iš ligonių kasų, operacijos atliekamos ne privačiose, o valstybinėse ligoninėse. Anot jo, nemažai su tokia problema susiduriančių moterų apie šį gydymą iš viso nežino. „Gimdos miomą mes įvertiname – atliekamas echoskopo ir magnetinio rezonanso tyrimas. Maždaug 90 proc. atvejų embolizacija yra galima ir tinkama, kaip pirmo pasirinkimo gydymas.

Tai – minimaliai invazinė procedūra, leidžianti moteriai išsaugoti gimdą ir itin greitai grįžti į įprastą gyvenimo ritmą, pamirštant varginančius simptomus, dėl kurių neretais atvejais išsivysto mažakraujystė, padažnėjęs šlapinimasis, maudžiančio tipo varginantis skausmas pilvo apačioje. Jei kartais nutiktų taip, kad mioma pradės vėl augti (bet tokių atvejų kol kas neturėjau, o pirmas tokio tipo embolizacijas atlikau prieš 9 metus) ar kažkas bus ne taip – visada bus tolimesnis gydymo sprendimas. Koks? Gali būti dar viena embolizacija arba jau pereiti prie radikalesnių operacijų, t.y. chirurginiu būdu pašalinti miomą ar visą gimdą“, – kalbėjo medikas.

Pagerina gyvenimo kokybę

Kiekvienu atveju, pasak mediko, aptariamas gydymo planas, įvertinama nemažai faktorių, taip pat aptariamas svarbus aspektas, ar moteris ateityje planuoja nėštumą. Jei taip, tuomet, atliekant embolizaciją, pacientė informuojama, kad gali sumažėti pastojimo tikimybė: „Nors pastarojo meto atliekami stebėjimai to nei paneigia, nei patvirtina – kad toks gydymo būdas turi tiesioginės įtakos vaisingumui.

Embolizacija taip pat nerekomenduojama tuomet, kai mioma – itin didelė. Tiesa, praktikoje teko embolizuoti net virš 16 cm miomas, o tokių didelių miomų, kad negalėtume atlikti operacijos, nebuvo.“ Miomos embolizacija, sako medikas, išties pagerina gyvenimo kokybę, susitvarko menstruacijų ciklas. Moterys labai greitai grįžta į mėgiamas veiklas – sportą, šokius, aktyvų laisvalaikį. Labai greitai dingsta varginantys simptomai.

Kitose šalyse tokios operacijos populiarios

Tokios procedūros yra labai paklausios JAV, Europoje, ypač Nyderlanduose bei Didžiojoje Britanijoje. „Pamenu, kai šioje šalyje lankiausi praktikos metu, 2012 metais, medikai jas jau atlikdavo taip aktyviai, jog nustebau – vidutiniškai keturias per dieną, o jų laukiančiųjų sąrašas – dviem mėnesiams į priekį. Tai labai stebino.

Jei būtų kažkokių dviprasmiškų teiginių, jog procedūra tinka ne visoms, jog ji itin skausminga – matyt, jų nebūtų atliekama tiek daug. Tikrai teigiu, jog tai saugi procedūra. Norėtųsi, jog kiekviena moteris Lietuvoje, turinti šią ligą, turėtų aiškią ir jai tikrai priklausančią galimybę išgirsti bent jau dvi nuomones apie galimą gydymą“, – teigė A.Afanasjevas. Mediko nuomone, tikėtina, kad dalis Lietuvos ginekologų apie tokį gydymo būdą norėtų sužinoti daugiau: „Ir mes su kiekvienu noriai pasidalinsime, taip pat būtų teisinga pacienčių atžvilgiu, jei kolegos prisidėtų prie jų atitinkamo informavimo apie visus pasaulyje reglamentuotus bei taikomus gydymo metodus.“

Ginekologė: ne dėl visų miomų reikia gydymo

„Viskas priklauso nuo to, kur yra mioma. Kartais užtenka pašalinti tik pačią miomą ir tikrai nereikia šalinti visos gimdos. Priklausomai nuo miomos lokalizacijos, ypač jei ji yra gimdos ertmėje, jos šalinimas yra geras gydymo būdas. Reiktų suprasti, kad miomos negydamos tik dėl to, kad jos yra. Jei ji nedidėja, neblogina gyvenimo kokybės – nieko daryti ir nereikia. Be jei trukdo gyventi, moterys dažniausiai dėl to gausiai kraujuoja, jaučia skausmą arba būna, kad mioma greitai auga – taip, tuomet reikalingas gydymas“, – kalbėjo medikė.

Gimda – moteriškumo simbolis?

Pasak G.Holcmann, jei nėra galimybės pašalinti miomos, tuomet siūloma šalinti gimdą, ypač, jei moteris dėl savo amžiaus neplanuoja nėštumo. Galimas ir medikamentinis miomų gydymas, bet jis yra gana brangus arba susijęs su šalutiniu poveikiu organizmui.

Ginekologė sako, kad moterys į gimdos šalinimą reaguoja labai įvairiai. Vienos šią žinią priima jautriai, kitos – natūraliai.

„Yra moterų, kurios įsitikinusios, kad tai – jų moteriškumo simbolis ir, pašalinus gimdą, moteris praras moteriškumą, todėl joms svarbu ją išsaugoti. Dažnai aiškinu, kad gimda turi vienintelę funkciją – tai raumeninis maišelis išnešioti vaisiui ir niekaip su mūsų moteriškumu ji nėra susijusi, nes viskas priklauso ne nuo gimdos, o nuo kiaušidžių veiklos.

Tačiau kalbat apie gimdos šalinimą, visų pirma esmė yra ne moteriškumas, o kad tai yra nemaža chirurginė operacija. Toks operacinis gydymas turėtų būti ne pirmas, o paskutinis pasirinkimas, kai išnaudotos kitos gydymo galimybės ir matai, kad kitaip efekto, rezultato negausi“, – aiškino gydytoja.

Ginekologė akcentuoja, kad gimdos pašalinimo operacija neturi įtakos kitų organų veiklai, jų pasmukimui ir panašiai, tačiau jos išėmimas suardo dubens dugno anatomiją ir dažnokai nepraeina be pasekmių. „Apibendrintai – kiekvieną atvejį reikia vertinti ir gydymą skirti individualiai“, – teigė G.Holcmann.

Publikuota: 15min.lt