Miomos diagnozė išgąsdina, bet šalinti visą gimdą patariama tikrai ne visada

Miomos diagnozė gali sukelti šoką, mat asocijuojasi su vėžiu, tačiau mioma yra gerybinis gimdos auglys. Dažnai išsigąstama ir minties, kad teks šalinti visą gimdą, tačiau tai siūloma tik tada, kai užauga daugybė miomų. Ginekologė Žana Bumbulienė LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ vardija, kas didina riziką miomoms atsirasti: genai, amžius, hormonai, nutukimas, net riebus maistas.

Lietuvoje miomą turi kas trečia moteris, sulaukusi 30 metų. Pasak profesorės Jurgitos Plisienės, ši diagnozė gali sukelti šoką: nors tai gerybinis gimdos raumenų navikas, dažnai mioma asocijuojasi su vėžiu. Ar išties reikia nerimauti išgirdus miomos diagnozę? Kada ją šalinti ir kokius naujausius kovos su miomomis būdus siūlo šiandieninė medicina?

Laidos viešnia, gydytoja akušerė-ginekologė prof. Ž. Bumbulienė sako, kad mioma yra gimdos gerybinis auglys. Gali susidaryti vienas miomos mazgas, gali būti keli, o gali nutikti ir taip, kad miomomis bus nusėta visa gimda. Miomos gali būti mažos – vos 1 centimetro dydžio, o gali užaugti ir iki 20-ies.

„Kol nebuvo kitų gydymo būdų, buvo arba stebima, arba operuojama chirurginiu būdu. Anksčiau kito gydymo nebuvo, o dabar turime žymiai didesnį pasirinkimą. Miomų gydymas yra labai individualus dalykas, nes miomos yra įvairios, jų lokalizacija yra įvairi, be to, atsižvelgiama į amžių, todėl ir gydymo taktika yra skirtinga“, – pasakoja pašnekovė.

Moteris gąsdinanti mioma: gydytoja atsako, kokį gydymo būdą reikėtų rinktis skirtingais atvejais

Vienas iš miomų gydymo būdų – embolizacija. Toks metodas taikomas, kai gimdoje yra vienas miomos mazgas, dažniausiai augantis į išorę. Mazgas gerai aprūpinamas krauju, o pasitelkus embolizacijos metodą kraujo tekėjimas link miomos sustabdomas. Mityba nutraukiama, o tada mioma ima trauktis ir žūsta. Nors ir nedidelė, tai vis tiek invazija į kūną, pažymi ginekologė.

Miomos mazgeliai gali imti augti gimdos sienelėje, bet gali išaugti ir į gimdos ertmę. Tai vadinamoji mioma ant kojytės. Retesniu atveju mioma ima augti gimdos kaklelyje. Tai sukelia skausmą ir yra gan sunkiai operuojama. Išties skirtingose gimdos vietose užaugusios miomos sukelia skirtingą kliniką.

„Jeigu užauga vadinamoji mioma ant kojytės, ji auga į gimdos ertmę, o tai sukelia kraujavimą. Vadinasi, moteris ateis dėl to, kad jos mėnesinės labai gausios, nesustoja. Dėl tokios miomos gimda negali susitraukti ir sustabdyti to kraujavimo. Tokiu atveju gydymo būdas – operacinis. Tai histeroskopija – net nereikia pjauti pilvo, per makštį įeinama į gimdos ertmę ir pašalinamas miomos mazgas.

Skausmas

Skausmas / Shutterstock nuotr.

Jeigu kalbame apie miomą, kuri auga į išorę, ji gali būti labai didelių matmenų, bet moteris nebūtinai ją jaučia, o dažniausiai nejaučia. Tačiau tam miomos mazgui labai augant turėsime spaudimo kliniką: gali spausti šlapimo pūslę, kitus šalia esančius organus, todėl gali atsirasti simptomų, susijusių su kitais organais. Tada galima daryti arba laparoskopinę miomektomiją, šalinti tik tą mazgą, arba atlikti to miomos mazgo embolizaciją“, – komentuoja Ž. Bumbulienė.

Jeigu miomos mazgų susidaro daug, t. y. 10–15, kalbama ir apie visos gimdos pašalinimą. Kai miomų daug, tai vadinama miomatoze.

„Kai visa gimda nusėta tais miomos mazgais, moteris labai stipriai kraujuoja arba gimda yra tokia didelė, kad spaudžia aplinkinius organus. Visais kitais atvejais taikomas medikamentinis gydymas. Rezultatai puikūs, kraujavimas sustoja, miomos mažėja.

Miomos

Miomos / Stop kadras

Tik kodėl gydymas individualizuotas, kodėl negalime visoms paskirti, sakykime, medikamentinio gydymo? Labai įvairus atsakas. Vienoms miomos mazgai iš tikrųjų labai sumažėja, nustoja kraujuoti, kitoms, atrodo, nė iš vietos“, – teigia ji.

Anot gydytojo radiologo Andrejaus Afanasjevo, kaip rodo pasaulinė praktika, 95 proc. moterų tiks embolizacija. Jeigu mioma vėl atauga arba užauga kitoje vietoje, galima pereiti prie laparoskopinės operacijos arba išvis pašalinti gimdą. Bet kam šalinti organą, jeigu galima jį patausoti?

„Tas būdas ir išsiskiria tuo, kad yra tausojantis ir minimaliai invazyvus, gerai žmogaus toleruojamas. Moteris visavertiškai gali grįžti į gyvenimą po savaitės. Ji gali pradėti normaliai sportuoti, judėti, užsiimti visais reikalais“, – aiškina jis.

Rizikos veiksniai

Yra tam tikrų rizikos faktorių – paveldimumas yra vienas iš jų. Dažniausiai, jeigu mama turėjo miomų, turės ir dukra.

Kitas dalykas – amžius. Premenopauziniu laikotarpiu (45–50 m.) trims ketvirtadaliams moterų susidaro miomos mazgų.

Nėštumas

Nėštumas / Pixabay nuotr.

„Miomos priklauso ir nuo hormonų. Nėštumo metu miomos auga, nes tada hormonų daugiau. Ir atvirkščiai – jeigu kalbame apie moteris, kurios pereina į menopauzę, miomos mazgai pradeda mažėti“, – priduria akušerė-ginekologė.

Dar vienas rizikos faktorius yra nutukimas, o jeigu kalbėtume apie maistą, riziką didina riebus maistas. Taip pat miomų augimą gali išprovokuoti įvairios šildančios procedūros pilvo apačioje.

Jeigu sužinote, kad turite miomą, nemanykite, kad galite savo gyvenimo būdu ją priversti sumažėti. Įmanoma tik sustabdyti miomų augimą.

„Mioma gyvena savo gyvenimą: pradeda augti neaišku kodėl, kažkodėl tam tikru momentu, būna, sustoja ir toliau neauga“, – atkreipia dėmesį Ž. Bumbulienė.

Vaistai

Vaistai / Shutterstock nuotr.

Net jeigu mioma pašalinama, yra rizika, kad vėl užaugs net ir kitoje vietoje, ypač jei yra rizikos faktorių. Pasak gydytojos, dėl miomų nebereikėtų nerimauti tik atėjus menopauzei.

Nustačius miomą jūsų gimdoje nepanikuokite ir pasitikėkite savo daktaru. Ž. Bumbulienė sako, kad dažniausiai rekomenduojama pradėti nuo medikamentinio gydymo, o tolesnis gydymas priklausys nuo to, koks bus atsakas į medikamentus.

„Mioma gali jums netrukdyti, o gali būti prastos savijautos ar kitų negalavimų priežastis. Ją gali tekti šalinti, tačiau būkite budrios – kai kuriais atvejais tam visai nereikia šalinti visos gimdos. Pasidomėkite, galbūt jums tinkama intervencinė radiologija. Rūpinkitės savimi – kas kitas pasirūpins, jeigu ne jūs pati?“ – klausia J. Plisienė.

Parengė Indrė Motuzienė.

Straipsnis publikuotas 2022.03.13 Lrt.lt portale