Radiologas A. Afanasjevas paneigia mitus apie gimdos miomas

Tradiciškai Lietuvoje gimdos miomas siūloma gydyti keliais būdais: miomektomija (miomų pašalinimas), histerektomija (gimdos pašalinimas) ir medikamentais. Tačiau pastaraisiais metais vis dažniau pasitelkiama mažai invazyvi, moters sveikatą tausojanti ir pilnai Valstybinių ligonių kasų (VLK) kompensuojama gimdos miomų gydymo procedūra – gimdos arterijų embolizacija (GAE). Daugiau apie šį, pasaulyje plačiai naudojamą gydymo metodą pasakoja ir dažniausiai sklandančius mitus apie gimdos miomas komentuoja Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas, gydytojas radiologas Andrej Afanasjev.

Gimdos mioma – labiausiai paplitęs gerybinis moterų reprodukcinės sistemos navikas, diagnozuojamas apie 30 proc. moterų.

Gimdos miomos gali sukelti įvairius simptomus, kurių dažniausi:

• gausios ir ilgesnės menstruacijos,

• tarpmenstruacinis kraujavimas,

• dubens skausmas ir spaudimo jausmas.

Kiti galimi simptomai:

• pilvo pūtimas,

• dažnas šlapinimasis,

• vidurių užkietėjimas,

• skausmas lytinių santykių metu,

• nugaros skausmai,

• kartais gimdos miomos gali nulemti ir vaisingumo problemas.
  
  Gimdos arterijų embolizacija – naujas žingsnis gimdos miomų gydyme
  
  Pasak gydytojo radiologo, embolizacija – tai minimaliai invazyvi medicininė procedūra, kurios metu, siekiant sustabdyti kraujotaką į tam tikras kūno arba organų dalis, užblokuojamos kraujagyslės. Ši procedūra pasitelkiama daugelio sveikatos problemų, tokių kaip kraujavimai iš skrandžio, dvylikapirštės žarnos, plaučių, šlapimo pūslės, gimdos ir kt., sprendimui, taip pat įvairių organų navikų, galvos smegenų aneurizmų ir kitų kraujagyslinių sutrikimų gydymui.
  
  Embolizacija, siekiant palengvinti simptomus, gali būti taikoma ir esant prostatos hiperplazijai (padidėhistejimas), kelio sąnario skausmui ar dubens pilnakraujystės sindromui gydyti. Ši minimaliai invazyvi procedūra dažniausiai atliekama gydytojo intervencinio radiologo. Gimdos miomų gydymo atveju procedūra vadinama gimdos arterijų embolizacija (GAE). Šis gydymo metodas gali būti pasitelkiamas daugelio gimdos miomų gydymui, išskyrus tuos atvejus, kai jos yra labai didelės ar itin plačiai išplitusios.

  „Procedūra įprastai atliekama taikant vietinę nejautrą. Iš pradžių per mažą (2–3 mm) pjūvį, kirkšnyje, į kraujagyslę įvedamas plonas vamzdelis – kateteris. Tuomet, naudojant specialią kontrastinę medžiagą ir Rentgeno spindulius, nustatoma, kurias gimdos arterijų šakas, maitinančias miomas, reikia užblokuoti. Kateteriu į tikslines kraujagysles įvedamos mažos dalelės (pvz., mikrosferos, ištirpstančios dalelės ir/ar blokuojančios mikrospiralės), kurios sustabdo kraujo tekėjimą į miomas. Užblokavus kraujotaką, miomos netenka „maitinimosi“ šaltinio ir iškart ima mažėti“, – aiškina A. Afanasjev.

  Kelias valandas po procedūros pacientės būklė stebima stebėjimo palatoje, vėliau ji perkeliama į skyriaus palatą, kurioje praleidžia iki dviejų dienų. Gimdos miomų embolizacija gali būti atliekama ir dienos stacionaro sąlygomis – tokiu atveju pacientė gali grįžti namo tą pačią dieną. Sugrįžus į namus kelias dienas rekomenduojamas poilsio režimas, vengiant sunkių fizinių veiklų. Esant poreikiui, procedūrą atlikęs gydytojas kelioms dienoms gali paskirti skausmą malšinančius vaistus ir priešuždegiminius vaistus. Juos reikėtų vartoti pagal gydytojo nurodymus.
  
  Procedūros privalumai

  A. Afanasjev sako, kad ši procedūra, lyginant su kitais gimdos miomų gydymo metodais, turi keletą svarbių privalumų. Miomų embolizacija atliekama per itin mažą pjūvį kirkšnyje, todėl, lyginant su atviromis operacijomis, moters kūnas daug mažiau traumuojamas. Kadangi tai yra minimaliai invazyvi procedūra, kur kas mažesnė yra ir įvairių infekcijų, kraujavimo ar kitų chirurginių komplikacijų rizika. Po embolizacijos moterys įprastai patiria daug silpnesnį ir trumpiau trunkantį skausmą.
  
  Mažai invazyvi procedūra užtikrina ir greitesnį atsigavimą – grįžti prie kasdienių veiklų moteris gali praėjus vos kelioms dienoms po gydymo, kai tuo tarpu po chirurginių operacijų – ne anksčiau kaip po kelių savaičių. Skirtingai nuo histerektomijos (gimdos pašalinimas), embolizacija leidžia išsaugoti gimdą, o tai yra labai svarbu ateityje vaikų turėti planuojančioms arba dėl kitų priežasčių gimdos pašalinimo išvengti norinčioms moterims.

  „Procedūra efektyviai mažina miomų dydį, stabdo jų augimą ateityje ir tokius su liga susijusius simptomus kaip gausus kraujavimas menstruacijų ciklo metu, mažakraujystė, spaudimo ar prispildymo jausmas dubenyje, dažnas šlapinimasis ir kt. Tyrimų duomenimis, daugelis moterų patiria simptomų palengvėjimą per kelias savaites po atliktos embolizacijos. Svarbu ir tai, kad varginančius simptomus padedanti pamiršti ir žymiai moters gyvenimo kokybę pagerinanti procedūra yra nemokama – privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudusioms pacientėms ją visiškai kompensuoja Valstybinės ligonių kasos (VLK)“, – atkreipia dėmesį gydytojas radiologas.

  Kaip įtarti miomą ir kada kreiptis į gydytoją

  
  Kalbėdamas apie gimdos miomų simptomus, A. Afanasjevas sako, kad jie priklauso nuo miomų dydžio, vietos ir skaičiaus. Visgi, pasak gydytojo, neretai miomos būna besimptomės ir yra aptinkamos tik profilaktinės ginekologinės patikros metu atliekant ultragarso tyrimą.

  „Kreiptis į akušerį ginekologą ar intervencinį radiologą reikėtų varginant gausioms ar ilgiau trunkančioms menstruacijoms, stipriems menstruacijų skausmams, patiriant nuolatinį dubens skausmą, šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimus ar pastebėjus kitus nerimą keliančius simptomus. Tačiau net ir nejausdama jokių simptomų, savo sveikata besirūpinanti moteris bent kartą per metus turėtų atvykti profilaktinei ginekologinei patikrai“, – pataria A. Afanasjev.

  Gydytojas radiologas sako, kad daugiau informacijos apie inovatyvų gimdos miomų gydymo būdą – gimdos arterijų embolizaciją, leidžiantį išsaugoti gimdą, greitai atsistatyti po procedūros ir sumažinti miomų sukeltus simptomus, moterys gali rasti svetainėje miomosembolizacija.lt. Ji buvo sukurta šią procedūrą atliekančių specialistų, siekiant suteikti profesionalią informaciją apie gimdos miomas, jų simptomus, diagnostikos metodus, įvairias gydymo galimybes, jų privalumus bei trūkumus ir taip padedant moterims priimti patikima informacija pagrįstus sprendimus dėl savo sveikatos ir gyvenimo kokybės. Apsilankius šioje svetainėje taip pat galima atlikti miomų simptomų savikontrolės testą, padėsiantį įvertinti miomų riziką ir nuspręsti, ar vertėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją dėl ištyrimo.

  10 mitų apie gimdos miomas: kas tiesa, o kas – ne
  
  Pasak A. Afanasjev, apie gimdos miomas sklando daug įvairiausių mitų. Dauguma jų pagrįsti pasenusia medicinine informacija arba iš lūpų į lūpas plintančiais klaidingais įsitikinimais. Besibaigiant tarptautiniam gimdos miomų žinomumo didinimo mėnesiui – liepai – gydytojas radiologas dalinasi populiariausiais mitais ir komentuoja, kaip yra iš tiesų.

  MITAS Nr. 1: Mioma yra piktybinis darinys ir gali sukelti gimdos vėžį

  Pašnekovo teigimu, sužinojus gimdos miomų diagnozę, pirmasis daugumos pacienčių užduodamas klausimas yra: „Ar miomos – piktybiniai dariniai?“. Laimei, atsakymas yra – ne. Dauguma miomų yra gerybinės ir supiktybėja tik labai retais atvejais. Šie dariniai nesusiję ir su gimdos vėžiu. Miomos gali sukelti varginančius simptomus, turinčius neigiamos įtakos moters gyvenimo kokybei, tačiau gyvybei jie paprastai nekelia jokio pavojaus.

  MITAS Nr. 2: Histerektomija yra vienintelis veiksmingas gimdos miomų gydymo būdas

  Anksčiau histerektomija (gimdos pašalinimas) dažnai buvo vienintelė gydymo galimybė gimdos miomų turinčioms moterims. Sparčiai tobulėjant medicinai, šiuo metu pacientėms siūlomos inovatyvios minimaliai invazinės histerektomijos alternatyvos. Viena jų – gimdos miomų embolizacija. Ši nechirurginė ambulatorinė procedūra suteikia galimybę efektyviai gydyti gimdos miomas nepašalinant gimdos ir išvengti ilgo gijimo periodo.
  
  MITAS Nr. 3: Miomos trukdo pastoti ir sėkmingai išnešioti kūdikį

  Andrejus Afanasjevas sako, kad nors daugelis pacienčių yra įsitikinusios, kad miomos lemia nevaisingumą, įtakos vaisingumui turi toli gražu ne visos miomos. Tikimybė pastoti ir išnešioti kūdikį priklauso nuo daugelio veiksnių. Moterys, turinčios besimptomių miomų, paprastai nepatiria jokių vaisingumo problemų ir lengvai pastoja. Visgi, kai kuriais atvejais miomos gali apsunkinti pastojimą ar vaisiaus išnešiojimą. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad tam tikrais atvejais miomų gydymas gali padėti sėkmingai išspręsti pasikartojančių persileidimų ar nevaisingumo problemą.

  MITAS Nr. 4: Gimdos miomos diagnozuojamos tik 30–40 metų moterims

  Pašnekovo teigimu, nors gimdos miomų rizika sumažėja po menopauzės, sumažėjus estrogenų kiekiui, su šia problema gan dažnai susiduria ir vyresnės moterys. Klinikinių tyrimų duomenimis, menopauzės metu gimdos miomos diagnozuojamos septynioms iš dešimties moterų.
  
  MITAS Nr. 5: Pašalinus miomą, ji nebeatsinaujina

  Nors atliekant miomų embolizaciją daugeliu atvejų miomos pašalinamos visam laikui, visgi, kartais jos gali vėl formuotis ir sukelti simptomus, reikalaujančius papildomo gydymo. Todėl rekomenduojama po miomų pašalinimo reguliariai lankytis pas gydytoją ir stebėti savo būklę.

  MITAS Nr. 6: Gausios ir skausmingos mėnesinės – pagrindinis miomų požymis

  Pasak gydytojo, gausios ar skausmingos mėnesinės – dažni gimdos miomų simptomai. Tačiau juos patiria ne visos moterys, kurioms diagnozuotos miomos. Kiti dažni simptomai – vidurių užkietėjimas, šlapimo pūslės disfunkcija, nugaros skausmai, skausmingi lytiniai santykiai. Nedidelės miomos gali nesukelti jokių simptomų, o ir didesnės – ne visada sukelia gausų menstruacinį kraujavimą ar dubens skausmą. Todėl vienintelis būdas, padėsiantis diagnozuoti miomas – reguliarūs profilaktiniai apsilankymai pas gydytoją.

  MITAS Nr. 7: Negydomos miomos toliau auga

  Miomos gali išaugti pakankamai didelės ir sukelti net pilvo išsipūtimą, tačiau ne visos miomos laikui bėgant didėja. Daugelis moterų turi mažas miomas, kurios neauga ir nesukelia jokių simptomų. Kai kurios miomos gali išaugti iki tam tikro dydžio ir tada nustoti augti. Kai miomos tampa itin didelės, jos spaudžia šlapimo pūslę ar žarnyną, todėl ima varginti dažnas šlapinimasis arba užkietėję viduriai. Nors ir retai, bet pasitaiko atvejų, kai mioma plyšta ir prireikia skubios medicininės pagalbos. Pasak A. Afanasjev, nuspėti, ar mioma augs, yra sudėtinga, todėl turint mažų, besimptomių miomų, gydymas neretai atidedamas, skiriant kontrolinius vizitus ir stebint miomų būklę.
  MITAS Nr. 8: Miomas būtina pašalinti

  Miomas rekomenduojama pašalinti, jeigu jos sukelia stiprų kraujavimą, skausmą, kitus gyvenimo kokybę bloginančius simptomus, vaisingumo sutrikimus. Tačiau simptomus sukelia ne visos miomos. Jeigu jos yra besimptomės gydymas gali būti atidedamas.

  MITAS Nr. 9: Miomos gali išnykti vartojant vaistus

  Pasak gydytojo radiologo, medikamentinis miomų gydymas kartais įmanomas. Progesterono pagrindu pagamintos tabletės ar injekcijos gali sumažinti gausų kraujavimą ir kitus simptomus. Kai kurie vaistai laikui bėgant retais atvejais gali padėti sumažinti miomas. Tačiau svarbu žinoti, kad šie vaistai veikia tik tol, kol juos vartojate. Medikamentinis gydymas yra ganėtinai brangus ir nėra kompensuojamas. Nustojus vartoti vaistus, simptomai gali atsinaujinti, o miomos – toliau augti. Kai kurios moterys taip pat patiria nemalonų šalutinį šių vaistų poveikį. Tuo tarpu šiuolaikinės mažai invazinės procedūros, tokios kaip miomų embolizacija, yra kur kas patikimesnis ir ilgalaikis sprendimas.

  MITAS Nr. 10: Miomos išnyksta po menopauzės

  Miomos – gerybiniai lygiųjų gimdos raumenų navikai, kurių augimą reguliuoja lytiniai hormonai. Jos ne visada išnyksta po menopauzės. Jeigu moteriai taikoma pakaitinė hormonų terapija, tai gali paskatinti naujų miomų atsiradimą ir gali prireikti jų gydymo.
  
  Užsiregistruoti konsultacijai pas gydytoją radiologą galite paspaudę čia.